Kodėl vieniems duotas puikus darbas ar nuosavas klestintis verslas, teikiantis ne tik pasitenkinimą, bet ir pavydėtinas pajamas, o kitiems – nuobodi, nemėgstama profesija, kai tenka skaičiuoti kiekvieną centą?
Kodėl kažkas turi ištikimą, mylintį žmogų, tvirtą šeimą ir vaikų, kuriais galima didžiuotis, o kiti nugyvena gyvenimą vienatvėje?
Kodėl vieni žmonės turi tvirtą sveikatą, o kiti neišlenda iš ligoninių?
Sustokite minutėlei, neuždavinėkite nereikalingų klausimų kam nors iš aplinkinių, o paklauskite savęs – kodėl būtent jūs susidūrėte su būtent šitomis aplinkybėmis ir gyvenimo sąlygomis? Pažvelkite į visa tai iš šalies, pamėginkite paanalizuoti, kaip taip gavosi, kad jūs gyvenimas klostosi konkrečiu būdu šiuo konkrečiu momentu. Susimąstykite, kodėl visa tai kelia nepasitenkinimą?
Atsakymas čia ganėtinai paprastas: mes gyvename taip, kaip to nusipelnėme.
Ir nereikia reikšti pretenzijų aplinkiniams, juk kiekvienas žmogus pats vairuoja savo likimą. Jūs turite tą šeimą, tą darbą ir tas pajamas, kurių nusipelnėte. Ir jeigu nieko su tuo nedarysite, nesugebėsite įveikti patys savęs ir savo mąstymo šablonų, nepamėginsite įvertinti savo gyvenimo iš šalies, objektyviai, tai galite pamiršti bet kokias gyvenimo permainas.
Visi žmonės turi „savo tiesą”, nepriklausomai nuo išsivystymo lygio. Kas tai yra? Tai – asmeninės pažiūros, nuomonės, vertybės, kurios sustabarėjo iki tokio lygio, kad jau suformavo akliną sieną , trukdančią žmogui pamatyti realią situaciją ir įžvelgti savo gyvenime kažką naujo. Tai – mąstymo ir elgesio šablonai, kurių žmogus aklai laikosi, nepriklausomai nuo situacijos ir neretai nerodo kokio noro ištrūkti iš šių ankštų rėmų.
Mes gauname tai, ko asmeniškai esame verti.
Paklausite, kas čia per abstraktūs žodžiai, kokiu būdu galima išmatuoti tą „vertumą”?
Žmogaus vertė – tai laipsniškas vystymasis, kai žmogus formuoja savyje vidinį brandumą ir skaidrumą, o taip pati vidinę išmintį. Mes nenustatome savo vertės, tai padarys už mus. Dėl to niršti, kad aš esu vertas, kodėl man to nedavė ar stengtis gauti norimą dalyką, galvojant, kad esi to vertas – beprasmiškos pastangos. Tai tas pats, kaip paimti už kreditą brangų automobilį, o po kurio laiko jį sudaužyti. Automobilio nebėra, o skola pasiliko.
Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad nesate vertas to automobilio. Pagal kažkokius gyvenimo parametrus žmogus užsitarnavo trejetą, o kad automobilis jam būtų visgi duotas, užsitarnauti reikėjo bent jau ketvertui su pliusu. Arba įsivaizduokite indą, kurį pasaulis turėtų užpildyti jums kokiomis nors gėrybėmis. O tame inde trūksta vienos sienelės. Arba trys – aukštos, o viena – vos 5 centimetrų aukščio. Štai ir įpils jums tuos 5 centimetrus.
Ką daryti? Ugdytis tuos vidinius bruožus, kurių jums trūksta, kad gautumėte, ko norite.
Mes gimėme šiame pasaulyje tam, kad augtume, tobulėtume, keistumės. Jei šito nevyksta, pasaulis išstumia žmogų į gyvenimo periferiją ir palieka jį ten, kad tiesiog nugyventų jam skirtą amželį. Norint pasilypėti išsivystymo laipteliais aukštėliau, pakanka atsigręžti atgal. Visuomenė, kurioje gyvename ir aplinkybės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai parodo mums realią mūsų gyvenimo situaciją – visa tai ženklai, bylojantys apie mūsų neatliktus darbus, klaidas ir t.t.
Viskas šiame pasaulyje gyvuoja balanso būsenoje. Viena dalis yra mūsų viduje, kita – išorėje. Ko ir kiek sutilps viduje, visa tai ir įtakos pokyčius išoriniame pasaulyje.
Pavyzdžiui, mergaitei tėvas kalbėjo, kad su berniukais bendrauti pavojinga, kadangi stengėsi apsaugoti ją, skatinamas pačių kilniausių paskatų. O rezultatas: suaugusi mergaitė bijo megzti su vaikinais santykius, pati gerai nežinodama kodėl, tiesiog jausdama nepasitikėjimą santykiuose su vyrais ir labai greitai įklimpdama į aukos vaidmenį. Gaus ji, iš visko sprendžiant, tokį vyrą, kuris ja paprasčiausiai naudosis. Bet kokiu atveju, dėl vaikystėje įkaltų nuostatų dabartiniame gyvenime jai teks patirti tam tikrų problemų santykiuose su priešinga lytimi.
O dar žmogus gali gyventi, vadovaudamasis štai tokiomis nuostatomis: mažai kuo galima tikėti šiame pasaulyje, bet kas gali apgauti, visi vaikosi tik savo naudos, pasaulis žiaurus, būtina kautis, kad išgyventum. Vadinasi, gyvenimo kelyje jis sutiks būtent tuos žmones, kurie linkę į veidmainystę, melą, žiaurumą, savanaudiškumą ir t.t. Dėl giliai įsišaknijusios „savo tiesos” žmogus paprasčiausiai nematys, kad egzistuoja kitoks gyvenimas, kur įmanoma tartis ir susitari, kur esama palaikymo ir draugiškumo.
Galima paaiškinti ir taip:
Jūs girdėjote apie holografijos teoriją? Paaiškinti jos esmę galima Hermio Trismegisto posakiu: „Tai, kas viršuje, tas ir apačioje”.
Nežiūrint į kokius nors konkrečius įsitikinimus, teks susitaikyti su faktu, kad norint pakeisti išorinį pasaulį, būtina pradėti nuo savęs. Nėra prasmės keisti profesijos, pykti ant savo šeimos, piktintis dėl pernelyg mažo atlyginimo ir t.t.
Reikia pasistengti priimti tas aplinkybes, kuriose atsidūrėte. Būtent jos byloja apie jūsų išsivystymo lygį. Dabartines gyvenimo sąlygas galite laikyti pradžios, starto tašku ilgame vystymosi kelyje. Dabar jūs šito kelio pradžioje. Ir atsižvelgiant į konkrečias dabartines gyvenimo aplinkybes, būtina suprasti, kuria kryptimi reikia žengti toliau, kad pasiektumėte išsikeltus tikslus, su kokiais aspektais padirbėti, į ką atkreipti ypatingą dėmesį.
Vertas žmogus visada jaučiasi dėkingas už tai, ką turi. Išmokęs priimti ir vertinti gyvenimą tokį, koks jis yra dabar, šiuo konkrečiu momentu, žmogus yra pasiruošęs gauti daugiau. Kitaip šiame pasaulyje nebūna.
Dėdami pastangas įvairiose gyvenimo sferose, visada sulauksite pasaulio atsako. Kiekvienas žingsnis bus apdovanotas rezultatu, kuris bus proporcingas jūsų pastangoms ir išeikvotoms jėgoms. Tuo ir matuojama žmogaus vertė. Periodiškai gali atrodyti, jog už savo sunkų darbą gaunate pernelyg mažai, tačiau taip nėra. Šiuos dalykus matuoja ne žmogus. Jeigu rezultatas nepateisino lūkesčių, reiškia, jūsų pastangų nepakako.
Kelyje į gerą gyvenimą jūs išmoksite suvokti savo troškimus ir poreikius, surasti teisingus problemų sprendimus ir teisingus būdus tikslui pasiekti. Laikui bėgant suprasite, ko esate verti iš tikrųjų ir ką dar reikėtų nuveikti, kad tai gautumėte. Objektyvi savo veiksmų analizė – raktas į pasaulio dėsnių suvokimą. Ateityje jūs pajusite ryšį tarp įdėtų pastangų ir tų gėrybių, kurias pasaulis jums atseikės.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…