Chroniškas svajonių nesipildymas

Kaip reikėtų svajoti, kad svajonės pildytųsi? Vos ne per kiekvienus naujuosius metus mes sugalvojame norą ir keliame bokalus, kad jis išsipildytų. Mes pratę susimąstyti apie svajones mušant dvyliktą ar užpučiant žvakutes ant jubiliejinio torto, ar kai pastebime krintančią žvaigždę. O kas atsitinka, praėjus metams?

Gaila, bet dažniausiai tenka daryti išvadą, kad svajonės neišsipildė. Mes netapome įžymybėmis, nepersikraustėme gyventi į kitą šalį, kažko taip ir neišmokome…

Praeina keli metai, kartais ir dešimtmečiai, tačiau svajonės taip ir neišsipildo. Daugeliui tai kelia tikras dvasines kančias, o kai kuriuos netgi įsmukdo į depresiją ar žiaurią saviplaką – „koks aš užkietėjęs nevykėlis!”

Tai ką gi reikėtų pakeisti, kad svajonės pildytųsi, neliktų vien tik spalvingomis fantazijomis, kurias pasakojame patys sau metų metus, tačiau nė per žingsnį nepriartėjame prie jų įgyvendinimo?

Receptas pakankamai gerai žinomas. Bėda yra ta, kad svajonės apskritai negali išsipildyti. Realizuojasi tik aiškiai ir konkrečiai suformuluoti tikslai.

Tikslas skiriasi nuo svajonės tuo, kad jis yra konkretus ir pasiekiamas. Tikslo siekimą galima planuoti, o svajonės išsipildymą – ne. Svajonė išsipildyti gali nebent atsitiktinai – kai susiveda į vieną vietą tūkstančiai palankių aplinkybių. Būtent dėl to nesuveikia įvairiausios svajonių vizualizacijos ir afirmacijos, nors, visgi, reikia pripažinti, kad jos daro teigiamą poveikį psichikai ir apskritai organizmui.

Panagrinėkime skirtumus tarp tikslo ir svajonės detaliau.

Tarkime, aš noriu uždirbti 1000 eurų per savaitę. Tai – svajonė, abstraktus troškimas ir visiškai neaišku, nuo ko pradėti jo realizavimą. 99% tikimybė, kad visa tai teliks gražiais žodžiais.

Tarkime, nutariau gauti 300 papildomų eurų per savaitę, dirbdamas kaip repetitorius. Tai – tikslas, visiškai konkretus uždavinys. Aiškios jo perspektyvos ir aišku, nuo ko reikia pradėti – imti ieškoti mokinių, pasitelkus visus prieinamus resursus.

Dvi klaidos, dėl kurių nesipildo svajonės:

Pirmoji. Dauguma žmonių painioja tikslus ir svajones, laikydami svajones tikslais. Dėl to jie nežino, nuo ko pradėti ir negali atlikti to, ką sugalvojo, dėl ko apima frustracija, išgaruoja bet kokia motyvacija ir dingsta pasitikėjimas savimi bei valia.

Antroji. Nesigauna pasiekti pernelyg ambicingų tikslų. Išsikėlę pernelyg didelį tikslą, jūs jau iš anksto sunaikinate motyvaciją, kadangi pats aiškiai matote, kaip sunku/neįmanoma tą tikslą pasiekti.

Apibendriname:

Pirma. Kad svajonės pildytųsi, kad pasiektume, ką numatėme, reikia nustoti pagaliau svajoti ir vietoje to imti formuluoti aiškius ir konkrečius tikslus.

Antra. Tikslas skiriasi nuo svajonės tuo, kad leidžia susikurti konkretų realizacijos planą ir numatyti nuoseklius judėjimo link galutinio rezultato žingsnius.

Trečia. Tikslas neturi būti itin ambicingas, kadangi tikslai, kurių pasiekti akivaizdžiai neįmanoma, atima iš žmogaus motyvaciją ir įsmukdo į depresiją, vos tik ištinka pirmoji nesėkmė.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Dvi užuojautos rūšys

Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…

Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau

Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…

Apie meilę sau

Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *