Brandumas ir pyktis

Kodėl brandiems, sėkmingiems, išsiauklėjusiems žmonėms būna baisu, nepatogu, nejauku pasakyti „Ne” kitiems suaugusiems žmonėms? Nepatogu netgi tuo atveju, kai rimtai nukenčia jų pačių interesai, kai visiškai akivaizdu, jog iš nepatogumo atsisakyti duotas pažadas turės būti išpildytas, nepaisant pykčio, kad jį tenka pildyti.

Ir kai žmogaus paklausiu: „O jeigu būtumėte nesutikęs?” ar „O kas visų baisiausia galėjo atsitikti, jei būtumėte pasakęs „Ne”?, paaiškėja, jog realios grėsmės atsisakymas pildyti prašymą nekelia ir negalėjo kelti, kad čia veikia su šiuo momentu nieko bendro neturintis, labai kenksmingas žmogaus elgesio modelis. Iš kur jis toks atsiranda – neginantis paties žmogaus interesų?

Linkėjimai iš smėlio dėžės!

  • „Reikia dalintis, tu juk geras/gera”
  • „Negalima būti godžiam/godžiai”
  • „Turi nusileisti, juk mes vyresni (protingesni, didesni, berniukai, mergaitės – reikiamą pabraukti)

Dabar man jau 50 metų, o klausytis tokių vaikams tariamų žodžių – kaip peiliu per stiklą. Taip ir knieti pasakyti suaugusiems, verčiantiems vaiką atiduoti kitam vaikui savo mašinytę, lėlę, kamuoliuka: „Žinai, ką, duok man savo automobilį pasivažinėti, tau ką – gaila? Negalima būti godžiu/godžia! Reikia dalinti, juk aš automobilio neturiu!” Esu tikra, kad dosnumo šalininko veidas po tokio mano sugėdinimo suteiks man didelį pasitenkinimą.

Vaikas, patikėjęs suaugusio žodžiais, jog jo interesai ir norai negali būti iškelti į pirmą vietą, jau pats tapęs suaugusiu toliau gyvens pagal šį modelį. Tiems, kurie buvo priversti prieš savo valią (vaikai juk priklausomi nuo suaugusių) dalintis daiktais, kuriuos laikė savais, dabar, kai patys suaugo, negali ištarti „Ne” ir nemoka paaiškinti, kodėl.

O iš tikrųjų tiesiog dabar:

  • Tai mano laikas (aš neprivalau išklausyti visų, kam kilo noras išsikalbėti);
  • Tai mano darbas (tik aš pati turiu teisę spręsti, kiek verti mano darbo rezultatai);
  • Tai mano daiktai, žinios, pinigai, draugai.

Ir dabar aš turiu pilną teisę naudotis visu tuo savo nuožiūra. Taip, kaip pati to noriu. Aš – suaugęs žmogus. Jeigu mane palaikys godžiu, neprotingu žmogumi – man tokia nuomonė niekuo negresia.

Norint pakeisti vaikišką, jau seniai gyventi trukdantį elgesio modelį, smarkiai darbuotis nereikia.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Dvi užuojautos rūšys

Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…

Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau

Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…

Apie meilę sau

Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *