Atsiprašymai nieko nereiškia, jeigu... - Saviugda Ir Tobulėjimas

Pasakyti „atsiprašau“ visiškai nieko nereiškia, jei ir toliau elgiatės lygiai taip pat, kaip anksčiau. Ir visai nesvarbu, apie ką eina kalba: partnerio išdavystę, piktnaudžiavimą darbdavio, kolegų pasitikėjimu ar alkoholiu.

Labai daug žmonių mano, kad atsiprašymas yra greita ir lengva išeitis iš keblios situacijos. O iš tikrųjų jie net negalvoja apie tai, ką padarė, kaip jaučiasi kiti žmonės ar kaip ištaisyti klaidą. Giliai širdyje šie žmonės nuoširdžiai nesigaili. Ir juo labiau – jie nesiruošia ateityje daugiau taip nesielgti. Jiems tai tik žodis: „atsiprašau“.

Žmonėms reikia atleisti – be abejonės. Stengtis suprasti ir stengtis jais tikėti. Tačiau šie teiginiai išlieka teisingi tik tuo atveju, jei žmogaus atgaila ir ketinimai yra tikri. Priešingu atveju galite neribotą laiką suktis užburtame rate: „netinkamas elgesys-atsiprašymas-netinkamas elgesys“. Galiausiai pasieksite tašką, kai nuo žodžio „atsiprašau“ ims darytis šleikštu.

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Aš tik norėčiau, kad žodis „atsiprašau“ nebūtų vartojamas taip lengvabūdiškai ir kiekviename žingsnyje. Tai primena situaciją, kai naujas pažįstamas ima prisiekinėti meilę iki karsto lentos jau po valandos nuo susipažinimo momento.

Sakykite, ką galvojate, ir galvokite, ką sakote. Nes žodžiai nieko nereiškia, jeigu jie nėra patvirtinami veiksmais ar bent nuoširdžiais ketinimais (pastarieji, beje, suveikia tik vieną kartą – paskui žmogus jau nebekelia pasitikėjimo).

Pavyzdžiui, jei nuolat atsiprašinėjate, kad prisigėrėte, prisiekinėjate, kad tai buvo paskutinis kartas, bet ir vėl bėgate prekybos centre prie lentynų su alumi, tai… Čia kalba eina net ne apie atsiprašymą: iš tikrųjų šiuo atveju atrodote kaip tikras melagis kuris svaidosi nieko nereiškiančiais žodžiais, kad nuo jūsų atsikabintų, bet pats net nesiruošiate keisti savo gyvenimo būdo.

Jei tikrai norite pasikeisti, venkite situacijų, kuriose kils pagunda kartoti tai, dėl ko, kaip tvirtinote žmonėms, gailitės.

Tačiau daugelis žmonių nesupranta, kaip nemalonu ir bjauru klausytis eilinės nieko nereiškiančių atsiprašinėjimų porcijos. Jie jau skamba kaip plokštelė, kuri įstrigo dar pernai metais. Šie žmonės atsiprašo, kai padaro ką nors ne taip, vien tam, kad eitų ir vėl užsiimtų tuo pačiu. Toks elgesys sugriovė ne vienus santykius, ne vieną draugystę. Mylėti tokį žmogų, su juo draugauti – darosi vis sunkiau, o laikui bėgant – išvis neįmanoma.

Dėl to tiesiog netarkite žodžio „atsiprašau“, jei nesiruošiate taisyti savo klaidų ir atsisveikinti su senais įpročiais. Tai erzina ir žemina abu – ir tą, kuris atsiprašo, ir tą, kuriam atsiprašymas skirtas.

Vien atsiprašymo neužtenka. Jei iš tiesų tikite, kad tai yra viskas, ko reikia norint užglaistyti keblią situaciją ir išsaugoti santykius, tuomet dovanokite, bet jūsų nuomonė absoliučiai klaidinga. Ir kai sekantį kartą susiruošite nesusimąstę ištarti žodį „atsiprašau“, prisiminkite vieną dalyką: jūs apgaudinėjate ne tik kitus žmones, bet ir save.