Asertyvumas – kaip tapti pasitikinčiu savimi

Asertyvumas – tai pasitikėjimas savimi, gebėjimas apginti savo poziciją, nepakenkiant aplinkiniams. Galima sakyti, kad tai yra tasai elgesio režimas, kai žmogus bendrauja iš suaugusiojo pozicijos. O suaugęs, psichologiškai subrendęs žmogus yra subalansuotas, jis gerbia save ir kitus.

Tačiau daugelis iš mūsų paprastai veikia kituose režimuose. Panagrinėkime juos šiek tiek detaliau ir pažiūrėkime, kaip nuo pasirinkto bendravimo režimo priklauso komunikacijų (konfliktų, derybų, kasdieninių pokalbių ar darbo proceso) rezultatas:

1. Agresyvus režimas – kai nesiskaitote su kitais, atsižvelgiate tik į savo interesus, dažnai kenkiate kitiems (ignoruodami ar tiesioginiais veiksmais). Taip bendraujant yra galimybė laimėti, pasinaudojus kitų žmonių silpnybėmis. Minusas – visada atsiras dar agresyvesnis oponentas, stambesnė žuvis, kuriai įveikti tavo agresijos nepakaks.

2. Pasyvus režimas – kai viskas priklauso nuo aplinkybių, jūs kaip ir nieko neįtakojate, nelabai pritariate, tačiau ir neprieštaraujate. Viskas priklauso nuo likimo ar Dievo. Egzistuoja didelė rizika tapti agresyvaus žmogaus auka. Šansas laimėti ginčą – visiškai atsitiktinis, netyčinis („kažkaip savaime gavosi”).

3. Pasyviai-agresyvus režimas. Esate nusistatę prieš, galbūt netgi agresyviai nusiteikę, tačiau neišreiškiate to tiesiogiai: išliejate jausmus ant kitų žmonių (daiktų, gyvūnų), sabotuojate, piktybiškai atidėliojate vėlesniam laikui), žodžiu, patyliukais kenkiate iš pasalų. Bendraujant pralaimi visi (pasyviai agresyvus žmogus gauna trumpalaikę naudą, tačiau ilgainiui visada pralošia, kadangi palaipsniui kaupiasi neigiama reputacija).

4. Ir, pagaliau, asertyvus režimas. Esate pasirengę ginti savo poziciją. Bendraujate iš suaugusiojo pozicijų – pagarbiai, argumentuotai, racionaliai. Neverkšlenate, nemaldaujate, nesiteisinate (vaikiška pozicija), nereikalaujate, neįsakinėjate negniuždote (fiziškai arba savo autoritetu – savu ar svetimu) – (tėvo pozicija).

Atkaklumo ugdymas ir principai

Kiekvienas režimas turi savo taktiką. Arba principus.

Štai kaip atrodo asertyvus žmogus:

  • žino savo poreikius ir supranta (arba stengiasi suprasti) kito žmogaus poreikius;
  • neatakuoja kitų žmonių asmeninių ribų ir gina savąsias;
  • pasirengęs argumentuoti savo poziciją (bet nesiteisina!);
  • pats svarbiausias dalykas: prisiima atsakomybę už savo žodžius, sprendimus, poelgius, pasekmes.

Kaip jau turbūt supratote, asertyvus žmogus sugeba pasakyti „Ne“. Pasakyti „Taip” – irgi sugeba, bet čia jau kita tema.

Jei jums sunku pasakyti „Ne“, prisiminkite paskutinį kartą, kai jums tai nepavyko, įsivaizduokite, kad visgi tai pasakėte ir užduokite sau šiuos klausimus:

  • jei pasakytumėte „ne“, kokia būtų tikėtina įvykių baigtis? naudinga? nuostolinga?;
  • kas nutiktų blogiausiu atveju? ar galėčiau tai išgyventi?;
  • o geriausiu atveju? kaip aš tai atšvęsčiau?;
  • ar pažįstu ką nors, kas šioje situacijoje jau sugebėjo pasakyti „Ne”? gal galima būtų paprašyti pasidalinti patirtimi?
  • svarbiausia: ar būčiau pasiruošęs prisiimti atsakomybę už savo nesėkmę?

Išvados ir palinkėjimai

Asertyvus žmogus yra pasirengęs prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Aš jau tikriausiai jus užknisau šia fraze, tačiau tai išties pats svarbiausias dalykas. Be šito nieko nesigaus – arba dėl visko kaltinsite kitus ir aplinkybes, arba persijungsite į pasyviai agresyvų režimą (agresyvaus režimo būsenoje atsidūrę žmonės tokių straipsnių neskaito). Taip pat asertyvus žmogus, prisiima atsakomybę už savo emocinę būseną, savijautą ir gerą nuotaiką.

Asertyvus žmogus kalba tik už save. Tai tie patys „aš – signalai“ iš psichologijos. Kalbėkite tik už save. Išsakykite savo poreikius. Be jokių įvertinimų (tai yra, be nereikalingų emocinių reakcijų ir perėjimų į asmeniškumus), pasakykite, ko tikitės iš kito žmogaus ir ką esate pasirengę padaryti iš savo pusės. Tai ne kompromisas, o bendradarbiavimas. „Aš – signalais“ paremtas pokalbis iš šalies gali atrodyti nuobodus, tačiau jis yra tikslus, ekologiškas ir efektyvus.

Asertyvus – reiškia gerbiantis save ir kitus. Beje, pastebėta, kad kai patys bendraujate iš „Suaugusiojo“ pozicijos, tai padidina šansą, kad ir pašnekovas norom nenorom persijungs į tą patį režimą. Jei tik situacija jau neįstrigo aklavietėje ir netapo pernelyg stresinė.

.



Naujienos iš interneto

Dvi užuojautos rūšys

Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…

Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau

Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…

Apie meilę sau

Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *