Kai pagalvojame apie namų augintinius, pirmiausia į galvą ateina šunys ir katės, tiesa? O juk žuvys namuose laikomos ne ką rečiau, be to, netgi patys akvariumų savininkai dažnai jas nepakankamai įvertina!
Štai keletas įdomių faktų apie žuvis, kurių jūs greičiausiai nežinojote.
Žuvys turi atmintį
Dauguma žuvų gali prisiminti, kas jas užpuolė netgi praėjus metams nuo užpuolimo. Pavyzdžiui, esama karpių, kurie užkibę ant kabliuko, tačiau įsigudrinę ištrūkti, paskui kelis mėnesius vengia žvejų.
Taip, žuvys miega
Akvariumuose gyvenančios žuvys miega kur nors akvariumo kampe arba pasislėpusios už kokio nors akmens. Jeigu jums atrodo, kad kuri nors jūsų žuvytė tapo pernelyg lėta, greičiausiai ji ilsisi.
Žuvys neturi akių vokų
Skirtumas tarp žuvies ir žinduolių akių yra tas, kad žuvys neturi vokų, todėl negali užsimerkti. Tačiau tai, kaip jau išsiaiškinome, netrukdo joms miegoti.
Žuvys neturi ausų
Bet užtat jos turi vidinę ausį, kuri yra ne kas kita, kaip kaulas, padedantis suvokti vandenyje sklindančius garsus ir vibracijas. O dar žuvims padeda uoslė ir skonis, kurie leidžia joms orientuotis, kokia yra vandens cheminė sudėtis. Žuvų gebėjimą jausti cheminius signalus gerai iliustruoja lašišos, kurios, keliaudamos iš jūros į upių sistemas neršti, pagal vandens kvapą identifikuoja būtent tą upelį ar upę, kurioje jos pačios kažkada išsirito iš ikrų.
Žuvys moka skraidyti
Žinoma, ne visos, bet yra apie 50 rūšių, kurios tikrai žino, kaip tai daroma. Tai vadinamosios skraidančios žuvys, galinčios po vandeniu pasiekti 60 kilometrų per valandą greitį ir iššokti virš jo paviršiaus net iki 5 m aukščio. Daugeliu atvejų šių žuvų skrydžio nuotolis siekia apie 50 m, tačiau jos sugeba panaudoti oro sroves virš vandens, padidindamos skrydžio atstumą iki 400 m. Skraidančios žuvys nesugeba kontroliuoti savo skrydžio, todėl neretai atsitrenkia į laivo bortą ar nukrenta ant denio. .
Esama žuvų su plaučiais
Taip, taip, maždaug šešios taip vadinamo dvejopo kvėpavimo žuvų rūšys turi plaučius, taip pat nosių skyles. Tačiau tai joms padeda ne kvėpuoti, o užuosti – nosys naudojamos išskirtinai orientacijai vandenyje.
Žuvis Fugu gali išsipūsti į rutulį
Dygliapilvių žuvų šeimos atstovės žuvys-fugu stresinėje situacijoje gali padidėti. Ir gana smarkiai – 2-3 kartus. Ši žuvis turi labai elastingą skrandį ir, esant stresinei situacijai, gali greitai prisiryti vandens ir net oro. Tokiame pavidale jos tampa praktiškai nepažeidžiamos.
Pasitaiko atvejų, kad stambios plėšrios žuvys visgi mėgino praryti tokį kamuolį ir dėl to buvo rastos negyvos su gerklėje įstrigusia auka. Daugelis šios šeimos žuvų yra nuodingos. Jų organizmai gamina tetrodotoksiną, kuris yra mirtina žmonėms ir yra iki 1200 kartų nuodingesnė už cianidą.
Gupijos turi asmenybę
Ekseterio universiteto Kornvalyje (JK) mokslininkų atliktas tyrimas, paskelbtas žurnale Functional Ecology, atskleidė, kad gupijos, viena iš labiausiai paplitusių akvariumo žuvų rūšių, pasižymi visiškai skirtingomis asmenybėmis, kurias demonstruoja stresinėse situacijose.
Žuvis gali keisti spalvą
Jungtinės Karalystės Ekseterio universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad viena gobų šeimos rūšis – paganel goby gali pakeisti spalvą greičiau nei per minutę, kad susilietų su aplinka.
Skausmas turi būti išjaustas ir išgyventas
Žmonės dažnai kreipiasi į psichologus turėdami vieną tikslą - nedelsiant, tučtuojau numalšinti…
Paslaptinga civilizacija: pirminių Antarktidos žemėlapių šaltinių paslaptys
Antarktida - vienas paslaptingiausių mūsų planetos žemynų. Šis sniegu padengtas kontinentas vis…
Nesistenkite įtikti niekam, išskyrus save
Savo žmogui būsite brangūs ir vertingi tokie, kokie esate. Ir jums neteks…